Gobeleno audimas yra ilgas, atidus, kruopštus menas. Tai lėtojo meno kūrimo būdas. Kiekviena eilutė išausta mąstant, nurimus, susikaupus.
Kaip laiko tėkmė srovena tyliai, be garso, nepastebimai, taip ir žolė želia, žydi, vysta, apglėbdama žalia banga viską: kultūrą, žmogaus siekius ir svajones. Kaip kas išlieka labai ilgam, kaip kas dingsta, pasimiršta. Antikinės kolonos vis dar tvirtai stovi, primindamos praėjusius, didingus laikus, žmogaus trapumą ir minties, tikėjimo amžinumą. Trapu, gležna, laikina ir nepastebima puikiai dera šalia tvirtumo ir ilgaamžiškumo. Kontrastai ir priešingybės,- viskas randa savo vietą, telpa žmogaus gyvenime, istorijoje, kultūroje.